- niekutis
- niekùtis sm. (2)
1. K nereikšmingas daiktas, menkniekis: Ale nereik dėl to dar tą niekùtį (riešutą) paniekint K.Donel. Ką svieta turi, tiktai niekučiai, tikt purvučiai brš. Padirba kokį margą namelių viršuje niekutį J.Jabl.
2. prk. apie mažą vaiką: Su niekučiu šneku R. Duktė tekėjusi pareis su niekučiù žaisdama R.
3. rš toks valgis iš išplaktų kiaušinių baltymų.
◊ márgas niekùtis visiškai nieko: Aš nūnai vaikam márgą niekùtį nupirksiu Lš. Imasi dėl margo niekučio KrvP(Mrk). Geriau margas niekutis, nekap nieko KrvP(Vrn).
Dictionary of the Lithuanian Language.